2008-02-19
2008-02-14
2008-01-14
LinksExchange PHP modulis
phpKeywordLink.com
esmė - sukuriamas modulis - php funkcija, kuri prisijungusioje svetaineje pakeicia tekstinius keywordus i linkus.
Nakti vyksta modulio keywordReplaceArray atnaujinimas.
Vieno paspaudimo kaina 10cnt.
Reikia didelio palaikymo iš verslo.
esmė - sukuriamas modulis - php funkcija, kuri prisijungusioje svetaineje pakeicia tekstinius keywordus i linkus.
Nakti vyksta modulio keywordReplaceArray atnaujinimas.
Vieno paspaudimo kaina 10cnt.
Reikia didelio palaikymo iš verslo.
2008-01-09
2008-01-08
2007-10-26
2007-09-11
Sukurti social network'u pagristą palitinę partiją :)
Sukurti social network'u pagristą palitinę partiją :)
Hierarchinė sistema. Online projektų svarstymas ir tt.
Hierarchinė sistema. Online projektų svarstymas ir tt.
2007-09-10
2007-09-05
2007-08-16
2007-08-12
antikorupcija.lt
Socialinis projektas antikorupcija.lt, kaip sustabdyti korupciją:
1 idėja: Svetainė kur anonimiškai galima būtų pranešti apie policijos korupciją.
Po to kiekvienas pranešimas turėtų savo threadą.
2. idėja: istatimiškai įtvirtinti atsakomybės panaikinimą pažeidėjui, jei šis pranešė išsisukęs sumokėjes kyšį pareigūnui.
1 idėja: Svetainė kur anonimiškai galima būtų pranešti apie policijos korupciją.
Po to kiekvienas pranešimas turėtų savo threadą.
2. idėja: istatimiškai įtvirtinti atsakomybės panaikinimą pažeidėjui, jei šis pranešė išsisukęs sumokėjes kyšį pareigūnui.
2007-08-06
UAB steigimas
http://www.vako.lt/index.php?id=266
http://www.imoniusteigimas.lt/
http://www.finteisa.lt/teisines_2.php
http://www.imoniusteigimas.lt/
http://www.finteisa.lt/teisines_2.php
2007-07-17
Youtube clones
PHP upload progress bar:
http://labs.beffa.org/w2box/demo/
http://trydobe.com/xajaxupload/demo1/
http://www.obokaman.com/p/descripcion-y-fuentes-del-upload-php-ajax-con-barra-de-progreso-1596
http://www.raditha.com/megaupload/
http://tomas.epineer.se/tesupload/
PHP Youtube clone tutorial:
http://anton.shevchuk.name/php/php-cookbook-myphptubecom/
http://www.onlamp.com/pub/a/php/2007/05/24/creating-mytube-with-flex-and-php.html
MPlayer straipsnis
http://blog.kovyrin.net/2006/10/08/lighttpd-memcoder-flvtool-for-streaming/
Lots of video resources:
http://www.flashcomguru.com/index.cfm/video
linux tools
ffmpeg-php
flvtool2
Libogg
Libvorbis
LAME MP3 Encoder
Mplayer
Mencoder
Projects
ClipShare
YouTube Clone Script
Attachmax
Rayzz
Alstrasoft VideoShare
SocialMedia
Video Broadcast Yourself
PHPmotion
Players
http://flowplayer.org/
http://labs.beffa.org/w2box/demo/
http://trydobe.com/xajaxupload/demo1/
http://www.obokaman.com/p/descripcion-y-fuentes-del-upload-php-ajax-con-barra-de-progreso-1596
http://www.raditha.com/megaupload/
http://tomas.epineer.se/tesupload/
PHP Youtube clone tutorial:
http://anton.shevchuk.name/php/php-cookbook-myphptubecom/
http://www.onlamp.com/pub/a/php/2007/05/24/creating-mytube-with-flex-and-php.html
MPlayer straipsnis
http://blog.kovyrin.net/2006/10/08/lighttpd-memcoder-flvtool-for-streaming/
Lots of video resources:
http://www.flashcomguru.com/index.cfm/video
linux tools
ffmpeg-php
flvtool2
Libogg
Libvorbis
LAME MP3 Encoder
Mplayer
Mencoder
Projects
ClipShare
YouTube Clone Script
Attachmax
Rayzz
Alstrasoft VideoShare
SocialMedia
Video Broadcast Yourself
PHPmotion
Players
http://flowplayer.org/
2007-06-02
NewsLetter Components for joomla!
Letterman
http://www.onestopjoomla.com/component/option,com_remository/Itemid,47/func,fileinfo/id,131/
ANJEL
http://www.onestopjoomla.com/component/option,com_remository/Itemid,47/func,fileinfo/id,128/
Read info:
http://www.compassdesigns.net/joomla-blog/joomla-reviews/joomla-email-newsletter-review_2.html
http://www.onestopjoomla.com/component/option,com_remository/Itemid,47/func,fileinfo/id,131/
ANJEL
http://www.onestopjoomla.com/component/option,com_remository/Itemid,47/func,fileinfo/id,128/
Read info:
http://www.compassdesigns.net/joomla-blog/joomla-reviews/joomla-email-newsletter-review_2.html
2007-05-24
social bookmarking projektai
social bookmarking projektai lietuvoje.
http://www.topix.lt
http://www.gerosnaujienos.lt/ arba kaip.tik.ten
http://www.topix.lt
http://www.gerosnaujienos.lt/ arba kaip.tik.ten
2007-05-05
Idėja: sukurti blogų apžvalgini puslapį
Puslapyje galima būtų įdėti blogus, ir jis automatiškai susirinktų iš blogų antraštes ir tekstų pradžias.
Visų tekstų tikriausiai neverta publikuoti, nes prie jų pridedami komentarai .
Galimybė vartotojui susikonstruoti savo blogu, kuriuos jis skaito sąrašą.
Visų tekstų tikriausiai neverta publikuoti, nes prie jų pridedami komentarai .
Galimybė vartotojui susikonstruoti savo blogu, kuriuos jis skaito sąrašą.
2007-05-04
Nuotolinis mokymas
moodle.org
http://www.turbodemo.com/ - the tutorial creator
http://www.google.com/search...
http://www.bbsoftware.co.uk/BBFlashBack.aspx
http://www.turbodemo.com/ - the tutorial creator
http://www.google.com/search...
http://www.bbsoftware.co.uk/BBFlashBack.aspx
2007-04-03
Idėja: worldfacts.com
Idėja: worldfacts.com, tik pavadinimas gal funnyfacts.com, ar funworldfacts.com
2007-03-19
2007-03-07
Aukštojasis mokslas: remontuoti, renovuoti ar griauti?
Aukštasis mokslas: remontuoti, renovuoti ar griauti?
"Dėl aukštojo mokslo. Manau, kad blogai pastatytą pastatą yra labai brangu pastoviai remontuoti ir renovuoti..." - anoniminis interneto klajoklis.
Panašią frazę ištaria kiekvienas universiteto absolventas, kai jo paklausia: o kokia jūsų darbo patirtis? Patirties nėra? Mums tokių nereikia. Ir tada užduodi klausimą sau: o ką aš veikiau 4-6 metus universitete? Mokiausi? Na, lyg ir taip. Lyg ir kažką išmokau. Bet kodėl nemoku nieko, ko reikia darbo rinkoje? Šitą klausimą norėčiau užduoti universitetui.
Ir iš tiesų labai retas žmogus, tiesą sakant nesutikau tokio nei vieno, teigia, kad su aukštuoju mokslu Lietuvoje viskas tvarkoje.
Kai vieną VU fakultetą baigęs žmogus viešai sudegino savo diplomo originalą, fakulteto dekanas suabejojo jo protine sveikata, o studijų kokybės klausimas tikriausiai net nebuvo iškeltas.
Bet šis fakultetas nėra išskirtinis.
Koks yra aukštojo mokslo tikslas?
Kam gi skirtas universitetinis mokslas? Yra du variantai:
1. Universitetinis mokslas skirtas paruošti universalų darbuotoją/mokslininką , t.y. "išmokyti mokytis".
2. Universitetinis mokslas skirtas paruošti aukštos kvalifikacijos konkrečios specialybės profesionalą.
Šie du tikslai iš esmės vienas kitam prieštarauja, nes parenkant kursus, dėstomus konkrečioje specialybėje, priverčia rinktis tarp universalumo ir konkretumo.
Prieš tęsiant pasirinkite, kuris tikslas jums arčiau širdies.
Įvardijame problemą
Pirmas tikslas skamba labai gražiai. Paruošiamas universalus, prie bet kokių sąlygų prisitaikantis, visą gyvenimą progresuojantis žmogus.
Lietuvoje šiuo metu pirmasis tikslas ir dominuoja.
Mano skaičiavimai apie 75% mano išklausytų kursų sudarė kursai, kurie siekė pirmojo tikslo.
Bet ar tikrai tas tikslas turi dominuoti Lietuvos universitetuose?
Mano manymu NE.
Kad ir kaip gražiai beskambėtų pirmas tikslas, būtent dėl tokio tikslo siekimo ir susidarė ši prasta situacija su aukštuoju mokslu.
Kuo gi jis blogas? O gi viskuo. Tiesiog šis tikslas kvailas, utopinis. Ruošiant universalų žmogų, pamirštama, kad jis po to dar turės dirbti, užsidirbti, kurti gerovę ir tt. Paruošiamas žmogus, kuris iš esmės nemoka nieko gerai. Visi mokslai tik paviršutiniški.
Prisidengiant šiuo tikslu, galima prastumti bet kokį dėstytoją, ar bet kokį dėstomą kursą.
Dauguma kursų dėstoma kuo abstrakčiau, kad tarsi būtų universalu, bet taip nustojama remtis pavyzdžiais iš gyvenimo.
Pavyzdžiui, mano fakultete, pagrindinis dalykas - informatika dėstoma taip lyg dabar būtų 1990-1999 m. Išimtys tik patvirtina taisyklę. Apie naujas technologijas, kurios atsirado per paskutinius 7 metus, galima išgirsti tik per pasirenkamus dalykus. Man tai skamba kaip didžiausias nonsensas, bet tai realybė. Kaip žmogui baigusiam tokį universitetą įsidarbinti? Jei nemoki nieko, kas atsirado nuo 2000 metų ? Verslas visas tas technologijas seniai įsisavinęs ir priimant į darbą jų išmanymo reikalauja.
Sprendimai
Pirmiausia reikia atsakyti: ar Lietuvai reikia tokių žmonių, kurie moka viską, arba kitaip sakant nemoka nieko? Atėjęs toks žmogus po mokslų į darbą siunčiamas į kursus, kad ką nors išmoktų.
O gal geriau būtų, jei po studijų į darbo rinką atėjęs žmogus būtų savo specialybės profesionalu, ir nereiktų jo du metus mokyti, kad įgytų patirties?
Kaip dėstomus kursus susieti su rinkos poreikiais sugalvoti nėra sunku. Svarbiausia suprasti patį faktą: UNIVERSITETUOSE DĖSTOMI KURSAI PRIVALO ORIENTUOTIS Į RINKOS POREIKIUS.
Daugiau diskusijų šiuo ir kitais aktualiais Lietuvai klausimais forume:
http://www.apipi.lt/pazanga/
(toliau tik idėjos reikia redaguoti)
Aukštojo mokslo problema: valdžios atskyrimas
Dauguma sutinka, kad Lietuvoj aukštojo mokslo kokybė yra labai prasta. Labai daug žmonių , baigę kai kurias specialybes, dirba visai kitoje sferoje. Darbdaviai skundžiasi visišku studentų neparengimu darbui rinkoje ir tt. Kas dėl padėties kaltas? Kaltas studijų kokybės kontrolės nebuvimas. Aukštojo mokslo teisingos strategijos nebuvimas. Universitetas iš esmės niekam neatsiskaito (nebent teoriškai).
Ką daryti studentui, jei jo netenkina konkretaus kurso dėstymo kokybė? Ką daryti, jei kursas dėstomas tik tam , kad nusenęs profesorius turėtų darbo?
Prieš kelis metus studijų kokybe nusivylęs studentas sudegino savo diplomo originalą . Deja fakulteto dekanas tik suabejojo studento psichine sveikata. Tikriausiai dėl to, kad nesugeba kritiškai pažvelgti į savo darbą.
Blogai kai studijų programą sudaro, jos kontrolę vykdo, o po to ir moko tie patys asmenys. Universiteto valdžia privalo būti atskirta nuo pagrindinės veiklos - mokymo. Administracija ir kontrolė ir pagrindinė veikla normaliose verslo struktūrose visada atskirta. Deja kartais atrodo, kad kokybės užtikrinimo funkcijos universitetai visai neturi.
Atskaitomybė
Versle perkant kažkokią paslaugą labai svarbu paslaugos kokybės užtikrinimas. Aukštąjį mokslą , kaip paslaugą , valstybė perka savo piliečiams. Bet atrodo, kad visiškai nesirūpinama tos paslaugos kokybe. Tiesiog perkama, kad būtų perkama, o ne tam kad piliečiai, įgiję išsilavinimą , prisidėtų prie valstybės gerovės kūrimo.
Valstybė privalo sukurti sistemą , kaip efektyviai kontroliuoti aukštojo mokslo kokybę. Juk jei pinigai mokami , tai ir rezultato reikia reikalauti.
Kursų kokybė
Kiekvienas kursas privalo praeiti kokybės kontrolę prieš kiekvienus mokslo metus. Turi būti kontroliuojama:
Kurso aktualumas. T.y. ar kursas morališkas nepasenęs.
Kurso medžiagos pateikimas. Privaloma visą kurso medžiagą publikuoti internete.
Kurso išbaigtumas: ar per praėjusius metus neatsirado naujos medžiagos
Konkurencijos nebuvimas
Verslo ir Aukštojo Mokslo susiejimas
Idėjos esmė: reikia kažkaip susieti aukštojo mokslo sistemą su darbo rinka.
Problema: dabar ruošiami specialistai tiksliai nežinant kur jie dirbs. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Žmonės pabaigę aukštąjį ir nerasdami normalaus darbo greit išvažiuoja į užsienį.
Sprendimas galėtų būti toks: jei studentas nenori mokėti už mokslą, jis privalo susirasti darbdavį, kuris mokėtų už jo mokslą. Mokestis galėtų būti nuskaičiuojamas nuo darbdavio mokamų mokesčių.
Dar darbdavys galėtų įtakoti mokymo programą , bei jos turinį. Užtikrindamas, kad tas turinys atitinka jo reikalavimus. Taip dingtų iš universitetų kursai, kurie reikalingi tik tam, kad kažkokiam nupezusiam profesoriui išlaikyti darbo vietą. Pagerėtų mokslo kokybė.
Mokamas prieš nemokamą
Vidurinis mokslas turetų būti mokamas, bet kompensuojamas.
Jei žmogus pabaigęs mokyklą, per penkis metus norėtų išvažiuoti gyventi ir dirbti į užsienį, turetų susimokėti už mokslą. Jei neišvažiuoja mokslas kaip ir nemokamas.
Aukštasis mokslas turėtų taip pat būti mokamas. Privaloma būtų imti paskolą, kurią gražinti reiktų po 20 metų. Studentui būtų mokama 500Lt stipendija. Paskolos grąžinimas prasidėtų po 5 metų. Jei žmogus išvažiuoja dirbti ir gyventi į užsienį paskola tūrėtų būti gražinama daug greičiau.
"Dėl aukštojo mokslo. Manau, kad blogai pastatytą pastatą yra labai brangu pastoviai remontuoti ir renovuoti..." - anoniminis interneto klajoklis.
Panašią frazę ištaria kiekvienas universiteto absolventas, kai jo paklausia: o kokia jūsų darbo patirtis? Patirties nėra? Mums tokių nereikia. Ir tada užduodi klausimą sau: o ką aš veikiau 4-6 metus universitete? Mokiausi? Na, lyg ir taip. Lyg ir kažką išmokau. Bet kodėl nemoku nieko, ko reikia darbo rinkoje? Šitą klausimą norėčiau užduoti universitetui.
Ir iš tiesų labai retas žmogus, tiesą sakant nesutikau tokio nei vieno, teigia, kad su aukštuoju mokslu Lietuvoje viskas tvarkoje.
Kai vieną VU fakultetą baigęs žmogus viešai sudegino savo diplomo originalą, fakulteto dekanas suabejojo jo protine sveikata, o studijų kokybės klausimas tikriausiai net nebuvo iškeltas.
Bet šis fakultetas nėra išskirtinis.
Koks yra aukštojo mokslo tikslas?
Kam gi skirtas universitetinis mokslas? Yra du variantai:
1. Universitetinis mokslas skirtas paruošti universalų darbuotoją/mokslininką , t.y. "išmokyti mokytis".
2. Universitetinis mokslas skirtas paruošti aukštos kvalifikacijos konkrečios specialybės profesionalą.
Šie du tikslai iš esmės vienas kitam prieštarauja, nes parenkant kursus, dėstomus konkrečioje specialybėje, priverčia rinktis tarp universalumo ir konkretumo.
Prieš tęsiant pasirinkite, kuris tikslas jums arčiau širdies.
Įvardijame problemą
Pirmas tikslas skamba labai gražiai. Paruošiamas universalus, prie bet kokių sąlygų prisitaikantis, visą gyvenimą progresuojantis žmogus.
Lietuvoje šiuo metu pirmasis tikslas ir dominuoja.
Mano skaičiavimai apie 75% mano išklausytų kursų sudarė kursai, kurie siekė pirmojo tikslo.
Bet ar tikrai tas tikslas turi dominuoti Lietuvos universitetuose?
Mano manymu NE.
Kad ir kaip gražiai beskambėtų pirmas tikslas, būtent dėl tokio tikslo siekimo ir susidarė ši prasta situacija su aukštuoju mokslu.
Kuo gi jis blogas? O gi viskuo. Tiesiog šis tikslas kvailas, utopinis. Ruošiant universalų žmogų, pamirštama, kad jis po to dar turės dirbti, užsidirbti, kurti gerovę ir tt. Paruošiamas žmogus, kuris iš esmės nemoka nieko gerai. Visi mokslai tik paviršutiniški.
Prisidengiant šiuo tikslu, galima prastumti bet kokį dėstytoją, ar bet kokį dėstomą kursą.
Dauguma kursų dėstoma kuo abstrakčiau, kad tarsi būtų universalu, bet taip nustojama remtis pavyzdžiais iš gyvenimo.
Pavyzdžiui, mano fakultete, pagrindinis dalykas - informatika dėstoma taip lyg dabar būtų 1990-1999 m. Išimtys tik patvirtina taisyklę. Apie naujas technologijas, kurios atsirado per paskutinius 7 metus, galima išgirsti tik per pasirenkamus dalykus. Man tai skamba kaip didžiausias nonsensas, bet tai realybė. Kaip žmogui baigusiam tokį universitetą įsidarbinti? Jei nemoki nieko, kas atsirado nuo 2000 metų ? Verslas visas tas technologijas seniai įsisavinęs ir priimant į darbą jų išmanymo reikalauja.
Sprendimai
Pirmiausia reikia atsakyti: ar Lietuvai reikia tokių žmonių, kurie moka viską, arba kitaip sakant nemoka nieko? Atėjęs toks žmogus po mokslų į darbą siunčiamas į kursus, kad ką nors išmoktų.
O gal geriau būtų, jei po studijų į darbo rinką atėjęs žmogus būtų savo specialybės profesionalu, ir nereiktų jo du metus mokyti, kad įgytų patirties?
Kaip dėstomus kursus susieti su rinkos poreikiais sugalvoti nėra sunku. Svarbiausia suprasti patį faktą: UNIVERSITETUOSE DĖSTOMI KURSAI PRIVALO ORIENTUOTIS Į RINKOS POREIKIUS.
Daugiau diskusijų šiuo ir kitais aktualiais Lietuvai klausimais forume:
http://www.apipi.lt/pazanga/
(toliau tik idėjos reikia redaguoti)
Aukštojo mokslo problema: valdžios atskyrimas
Dauguma sutinka, kad Lietuvoj aukštojo mokslo kokybė yra labai prasta. Labai daug žmonių , baigę kai kurias specialybes, dirba visai kitoje sferoje. Darbdaviai skundžiasi visišku studentų neparengimu darbui rinkoje ir tt. Kas dėl padėties kaltas? Kaltas studijų kokybės kontrolės nebuvimas. Aukštojo mokslo teisingos strategijos nebuvimas. Universitetas iš esmės niekam neatsiskaito (nebent teoriškai).
Ką daryti studentui, jei jo netenkina konkretaus kurso dėstymo kokybė? Ką daryti, jei kursas dėstomas tik tam , kad nusenęs profesorius turėtų darbo?
Prieš kelis metus studijų kokybe nusivylęs studentas sudegino savo diplomo originalą . Deja fakulteto dekanas tik suabejojo studento psichine sveikata. Tikriausiai dėl to, kad nesugeba kritiškai pažvelgti į savo darbą.
Blogai kai studijų programą sudaro, jos kontrolę vykdo, o po to ir moko tie patys asmenys. Universiteto valdžia privalo būti atskirta nuo pagrindinės veiklos - mokymo. Administracija ir kontrolė ir pagrindinė veikla normaliose verslo struktūrose visada atskirta. Deja kartais atrodo, kad kokybės užtikrinimo funkcijos universitetai visai neturi.
Atskaitomybė
Versle perkant kažkokią paslaugą labai svarbu paslaugos kokybės užtikrinimas. Aukštąjį mokslą , kaip paslaugą , valstybė perka savo piliečiams. Bet atrodo, kad visiškai nesirūpinama tos paslaugos kokybe. Tiesiog perkama, kad būtų perkama, o ne tam kad piliečiai, įgiję išsilavinimą , prisidėtų prie valstybės gerovės kūrimo.
Valstybė privalo sukurti sistemą , kaip efektyviai kontroliuoti aukštojo mokslo kokybę. Juk jei pinigai mokami , tai ir rezultato reikia reikalauti.
Kursų kokybė
Kiekvienas kursas privalo praeiti kokybės kontrolę prieš kiekvienus mokslo metus. Turi būti kontroliuojama:
Kurso aktualumas. T.y. ar kursas morališkas nepasenęs.
Kurso medžiagos pateikimas. Privaloma visą kurso medžiagą publikuoti internete.
Kurso išbaigtumas: ar per praėjusius metus neatsirado naujos medžiagos
Konkurencijos nebuvimas
Verslo ir Aukštojo Mokslo susiejimas
Idėjos esmė: reikia kažkaip susieti aukštojo mokslo sistemą su darbo rinka.
Problema: dabar ruošiami specialistai tiksliai nežinant kur jie dirbs. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Žmonės pabaigę aukštąjį ir nerasdami normalaus darbo greit išvažiuoja į užsienį.
Sprendimas galėtų būti toks: jei studentas nenori mokėti už mokslą, jis privalo susirasti darbdavį, kuris mokėtų už jo mokslą. Mokestis galėtų būti nuskaičiuojamas nuo darbdavio mokamų mokesčių.
Dar darbdavys galėtų įtakoti mokymo programą , bei jos turinį. Užtikrindamas, kad tas turinys atitinka jo reikalavimus. Taip dingtų iš universitetų kursai, kurie reikalingi tik tam, kad kažkokiam nupezusiam profesoriui išlaikyti darbo vietą. Pagerėtų mokslo kokybė.
Mokamas prieš nemokamą
Vidurinis mokslas turetų būti mokamas, bet kompensuojamas.
Jei žmogus pabaigęs mokyklą, per penkis metus norėtų išvažiuoti gyventi ir dirbti į užsienį, turetų susimokėti už mokslą. Jei neišvažiuoja mokslas kaip ir nemokamas.
Aukštasis mokslas turėtų taip pat būti mokamas. Privaloma būtų imti paskolą, kurią gražinti reiktų po 20 metų. Studentui būtų mokama 500Lt stipendija. Paskolos grąžinimas prasidėtų po 5 metų. Jei žmogus išvažiuoja dirbti ir gyventi į užsienį paskola tūrėtų būti gražinama daug greičiau.
2007-03-04
2007-02-28
Straipsnis tema: Lietuvos ekonomikos perspektyvos
Dažnai per televiziją ar internete tenka stebėti diskusijas susijusias su dabartine Lietuvos ekonimine situacija. Tai ir mažų darbo užmokečių , ir dėl to kylančios emigracijos temos. Nors Lietuvos ekonimika auga, bet tai mažai guodžia varganus pinigus gaunančius piliečius. Kaip prastos Lietuvos ekonomikos pavyzdys galėtų būti nuo 5 iki 8 kartų didesni atlyginimai Didžiojoje Britanijoje.
Dėl milžiniškų ekonomikos skirtumų tarp Lietuvos ir Vakarų Europos susidaro ir negatyvi piliečių nuomonė apie pačią valstybę. O nuomonė arba nuotaika yra labai svarbu bet kokioje rinkoje arba ekonomikoje. Jei netikite pasiklauskite tų, kurie prekiauja įvairiose biržose. Jei nebūtų šios negatyvios nuomonės, gal ir tų pačių nusikaltimų , savižudybių ar karo keliuose nebūtų. Juk nesame kažkokie barbarai savo kultūra besiskiriantys nuo likusios Europos. Ir nereikia kaltinti kažkokio mistinio lietuvių pesimestiškumo, nes tokio tiesiog nėra.
Taigi visko kas blogai Lietuvoje, priežasčių reikia ieškoti ekonomikoje.
Kaip gi Lietuvos ekonomiką padaryti stiprią? T.y. Pakelti 5-8 kartus, tokie atlyginimų skirtumai yra tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos.
Norint, kad kiltų ekonomika, reikia kad didėtų pridėtinė vertė, kurią sukuria darbuotojai.
Kaip kelti tą pridėtinę vertę? Arba kodėl ligoninės personalas D.Britanijoje uždirba 5 kartus daugiau? Ar jie sukuria 5 kartus daugiau produkto? NE. Tiesiog pas juos egzistuoja verslo sektoriai, kurie sukuria milžinišką pridėtinę vertę, o po to tie pinigai maitina visą ekonomiką. Statybininkai turi užsakymų, statyti pastaus, iš sumokėtų mokesčių išlaikomas biudžetinis sektorius ir tt.
Kas Lietuvoje sukuria didžiulę pridėtinę vertę tenkančią vienam darbuotojui? Tai "sėkmės" įmonės, kurios arba dirba su pažangiomis technologijomis: pvz. telekomunikacija, arba įmonės, kurios yra konkurencingos užsienio rinkose: energetika, biotechnologijos, lazeriai.
Kaip apibrėžti "sėkmės" įmonę? Kada įmonės gali vadintis sėkmingai dirbanti, kada ne? Susitarkime "sėkmės" įmonėmis vadinti, tokias įmones, kuriose minimalus užmokestis savo darbuotojams yra bent pusė Europos sąjungos užmokesčio vidurkio.
Akivaizdu, kad tokios įmonės yra kaip lokomotyvas ekonomikos sąstate. Ekonomikos variklis.
Ar kas nors skaičiavo kiek yra darbuotojų dirbančių "sėkmės" įmonėse? Akivaizdu , kad D.Britanijoje žmonių dirbančių "sėkmės" įmonėse procentas yra žymiai didesnis.
Kaip padaryti, kad daugiau Lietuvos žmonių dirbtų "sėkmės" įmonėse? Sukurti įmonę kuri atneša didelią pridėtinę vertę nėra lengva. Reikia daug žinių bei kapitalo. O dažnai Lietuvoje trūksta ir vieno ir kito. Lietuvoje jos atsiranda, bet ar pakankamai greitai?
Ar galima paspartinti tokių įmonių atsiradimą? Na juk neliepsi verslininkui, turinčiam mažą kavinaitę , įsteigti aukštųjų technologijų įmonę dirbančią su lazeriais. Pastaruoju metu girdysi premjero iniciatyva steigti biotechnologijų slėnį , kas yra labai sveikintina, bet ar tokių įniciatyvų užtenka?
Kodėl visos Lietuvos nepavertus aukštųjų technologijų slėniu?
Akivaizdu, kad didinant "sėkmės" įmonių skaičių reikia pasitelkti ir užsienio kapitalą? Bet kaip jį prisitraukti? Užsieniečiui Lietuva atrodo tokia pat nesaugi kaip mums Baltarusija. Kaip į tokį užsieniečiui nepatrauklų užkampį pritraukti kapitalą? Na išlaikant paraleles galima paklausti: kokiomis aplinkybėmis investuotumėte į Baltarusiją?
Aš investuočiau , jei galėčiau tikėtis gauti didesnį pelną. Gauti didesnį pelną Lietuvoje tikėtis neverta, nes Lietuvos rinka palyginus labai maža.
Aš investuočiau, jei galėčiau mokėti mažesnius pelno mokesčius. Šitas variantas yra įmanomas. Kadangi "sėkmės" įmonė apibrėžiama pagal minimalų sumokamą atlyginimą darbuotojui, galima būtų tikėtis, tokia įmonė sumokės daugiau gyventojų pajamų mokesčio, todėl pelno mokestį, kuris svarbus akcininkams, galima mažinti.
Kiek pelno mokestį mažinti ar jo visai atsisakyti "sėkmės" įmonėms reiktų pagrįsti skaičiavimais, bet iš esmės kuo mažesnis pelno mokestis, tuo galima tikėtis didesnių investicijų.
Be to egzistuoja ir "pinigai traukia pinigus" efektas. Didėjanti kapitalo koncentracija dar didins investicijas. Taip pat gerins Lietuvos kaip patikimos verslo šalies įvaizdį. Čia kaip nuo kalno riedantis sniego kamuolys - kuo jis storesnis, tuo daugiau sniego prie jo prilimpa.
Aš noriu matyti tokią Lietuvą.
Dėl milžiniškų ekonomikos skirtumų tarp Lietuvos ir Vakarų Europos susidaro ir negatyvi piliečių nuomonė apie pačią valstybę. O nuomonė arba nuotaika yra labai svarbu bet kokioje rinkoje arba ekonomikoje. Jei netikite pasiklauskite tų, kurie prekiauja įvairiose biržose. Jei nebūtų šios negatyvios nuomonės, gal ir tų pačių nusikaltimų , savižudybių ar karo keliuose nebūtų. Juk nesame kažkokie barbarai savo kultūra besiskiriantys nuo likusios Europos. Ir nereikia kaltinti kažkokio mistinio lietuvių pesimestiškumo, nes tokio tiesiog nėra.
Taigi visko kas blogai Lietuvoje, priežasčių reikia ieškoti ekonomikoje.
Kaip gi Lietuvos ekonomiką padaryti stiprią? T.y. Pakelti 5-8 kartus, tokie atlyginimų skirtumai yra tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos.
Norint, kad kiltų ekonomika, reikia kad didėtų pridėtinė vertė, kurią sukuria darbuotojai.
Kaip kelti tą pridėtinę vertę? Arba kodėl ligoninės personalas D.Britanijoje uždirba 5 kartus daugiau? Ar jie sukuria 5 kartus daugiau produkto? NE. Tiesiog pas juos egzistuoja verslo sektoriai, kurie sukuria milžinišką pridėtinę vertę, o po to tie pinigai maitina visą ekonomiką. Statybininkai turi užsakymų, statyti pastaus, iš sumokėtų mokesčių išlaikomas biudžetinis sektorius ir tt.
Kas Lietuvoje sukuria didžiulę pridėtinę vertę tenkančią vienam darbuotojui? Tai "sėkmės" įmonės, kurios arba dirba su pažangiomis technologijomis: pvz. telekomunikacija, arba įmonės, kurios yra konkurencingos užsienio rinkose: energetika, biotechnologijos, lazeriai.
Kaip apibrėžti "sėkmės" įmonę? Kada įmonės gali vadintis sėkmingai dirbanti, kada ne? Susitarkime "sėkmės" įmonėmis vadinti, tokias įmones, kuriose minimalus užmokestis savo darbuotojams yra bent pusė Europos sąjungos užmokesčio vidurkio.
Akivaizdu, kad tokios įmonės yra kaip lokomotyvas ekonomikos sąstate. Ekonomikos variklis.
Ar kas nors skaičiavo kiek yra darbuotojų dirbančių "sėkmės" įmonėse? Akivaizdu , kad D.Britanijoje žmonių dirbančių "sėkmės" įmonėse procentas yra žymiai didesnis.
Kaip padaryti, kad daugiau Lietuvos žmonių dirbtų "sėkmės" įmonėse? Sukurti įmonę kuri atneša didelią pridėtinę vertę nėra lengva. Reikia daug žinių bei kapitalo. O dažnai Lietuvoje trūksta ir vieno ir kito. Lietuvoje jos atsiranda, bet ar pakankamai greitai?
Ar galima paspartinti tokių įmonių atsiradimą? Na juk neliepsi verslininkui, turinčiam mažą kavinaitę , įsteigti aukštųjų technologijų įmonę dirbančią su lazeriais. Pastaruoju metu girdysi premjero iniciatyva steigti biotechnologijų slėnį , kas yra labai sveikintina, bet ar tokių įniciatyvų užtenka?
Kodėl visos Lietuvos nepavertus aukštųjų technologijų slėniu?
Akivaizdu, kad didinant "sėkmės" įmonių skaičių reikia pasitelkti ir užsienio kapitalą? Bet kaip jį prisitraukti? Užsieniečiui Lietuva atrodo tokia pat nesaugi kaip mums Baltarusija. Kaip į tokį užsieniečiui nepatrauklų užkampį pritraukti kapitalą? Na išlaikant paraleles galima paklausti: kokiomis aplinkybėmis investuotumėte į Baltarusiją?
Aš investuočiau , jei galėčiau tikėtis gauti didesnį pelną. Gauti didesnį pelną Lietuvoje tikėtis neverta, nes Lietuvos rinka palyginus labai maža.
Aš investuočiau, jei galėčiau mokėti mažesnius pelno mokesčius. Šitas variantas yra įmanomas. Kadangi "sėkmės" įmonė apibrėžiama pagal minimalų sumokamą atlyginimą darbuotojui, galima būtų tikėtis, tokia įmonė sumokės daugiau gyventojų pajamų mokesčio, todėl pelno mokestį, kuris svarbus akcininkams, galima mažinti.
Kiek pelno mokestį mažinti ar jo visai atsisakyti "sėkmės" įmonėms reiktų pagrįsti skaičiavimais, bet iš esmės kuo mažesnis pelno mokestis, tuo galima tikėtis didesnių investicijų.
Be to egzistuoja ir "pinigai traukia pinigus" efektas. Didėjanti kapitalo koncentracija dar didins investicijas. Taip pat gerins Lietuvos kaip patikimos verslo šalies įvaizdį. Čia kaip nuo kalno riedantis sniego kamuolys - kuo jis storesnis, tuo daugiau sniego prie jo prilimpa.
Aš noriu matyti tokią Lietuvą.
Reklamos tarpininkas
www.reklamostarpininkas.com
Sukurti firmą , kuri išnaudotų visą interneto reklamos rinką , ir smulkiuosius tinklapius.
Unikalus paspaudimai butu skaiciuojami pagal IP.
Galimybė privatiems asmenims be sutarties pasirašymo isideti banerius i savo tinklapius.
reikia daug investicijų...
Sukurti firmą , kuri išnaudotų visą interneto reklamos rinką , ir smulkiuosius tinklapius.
Unikalus paspaudimai butu skaiciuojami pagal IP.
Galimybė privatiems asmenims be sutarties pasirašymo isideti banerius i savo tinklapius.
reikia daug investicijų...
2007-02-24
Sukurti svetainę Geneologijos Medį
Sukurti svetainę Geneologijos Medį.
Vizualiai galima matyti su kokiais žmonėmis esi susijęs giminystės ryšiais.
Naujus žmones galima kurti be apribojimų.
Ryšiams sudaryti reikia kito kurėjo patvirtinimo.
Vizualiai galima matyti su kokiais žmonėmis esi susijęs giminystės ryšiais.
Naujus žmones galima kurti be apribojimų.
Ryšiams sudaryti reikia kito kurėjo patvirtinimo.
2006-09-23
Operacinė sistema, kuri veiktų html pagrindu
1. veiktu iš esmės ant kitų operacinių sistemų. (ant viršaus)
2. Visus veiksmus su tikrąja OS atlikinėtų komandomis užklausų pavidalų panašiai kaip SQL.
3. Ant tokios os, programas galetu kurti žymiai daugiau žmonių.
4. Butu daug paslankesnė.
2. Visus veiksmus su tikrąja OS atlikinėtų komandomis užklausų pavidalų panašiai kaip SQL.
3. Ant tokios os, programas galetu kurti žymiai daugiau žmonių.
4. Butu daug paslankesnė.
Svetainė: apipi.lt
Svetainė: apipi.lt - humoras, juokingi video, audio ir tt.
Kiekvienas gali įkelti savo turimo jumoro.
Kiekvienas gali įkelti savo turimo jumoro.
2006-06-27
Komentarai internete: kas turėtų atsakyti?
http://www.delfi.lt/news/economy/law/article.php?id=9937047
2006-06-09
Softas: koduojantis informaciją
Juodosios buhalterijos laikais, svarbu, kad atėję žmonės iš pašalės negalėtų perskaityti tavo disko turinio.
Idėja sukurti ar surasti softą, kuris leistų nebijoti, kad tavo diskas taps įkalčiu.
Idėja sukurti ar surasti softą, kuris leistų nebijoti, kad tavo diskas taps įkalčiu.
2006-06-08
Sukurti firmą, kuri būtų kaip sketis pradėti savo verslą
Skėtis: firma kuri leistų pradėti savo verslą, neįkuriant atskiros firmos.
Administruotų visas su tikrąja veikla nesusijusias veiklas: buhalterija ir tt.
Visi darbuotojai dirbtų pagal autorines sutartis.
Mokėtų fiksuotą mokestį nuo pelno.
Administruotų visas su tikrąja veikla nesusijusias veiklas: buhalterija ir tt.
Visi darbuotojai dirbtų pagal autorines sutartis.
Mokėtų fiksuotą mokestį nuo pelno.
2006-06-06
sukurti svetainę: pirksvetane.lt
Sukurti portalą, kuriame tinklapių užsakovai galėtų pateikti reikalavimus tinklapiui, o tinklapiu kurejai galetu siulyti savo paslaugas, atsakydami i užsakovu pareiškimus.
Papildomo turinio prigalvoti galima butu daug. Kad ir svetainių vertinimas, patarimai ir tt.
Scenarijus:
Tinklapio užsakovas spaudzia:
1. Sukurti užsakymą.
2. Pasirinkti pirkimo objekta: logotipas, dizainas, svetaines programavimas. Arba bet kuri objektų rinkinį.
3. Užpildyti forma(breaf'ą) apie logotipą, dizainą, programavimą.
4. Pateikiami tekstai, sitemap'as, kurie bus naudojami kuriant dizaina, programavimą.
5. kainu ribos.
6. kita info
7. Spaudziame sukurti.
8. Laukiame pasiulymu.
9. Visi užsiregistravę kurejai gauna laiškus, kad atejo naujas pasiulymas.
Scenarijus Kurejo:
1. gauname pranesima el.pastu, kad uzsiregistravo naujas klientas.
2. ateiname perskaitome.
3. jei nori logotipo, padarome siunciame eskizus ir kaina.
3.1 Visi mato atsiustus logotipus.
4. jei nori dizaino padarome eskizus, siunciame juos i svetaine ir kaina.
4.1 Visi mato atsiustus dizaino eskizus.
5 Jei reikia programavimo paslaugu, kiekvienas siuncia savo pasiulyma tekstiniu pavidalu ir kaina.
5.1 Visi mato visų pasiulymus.
Uzsakovas pasirenka kureja ir pazymi kuris buvo issirinktas.
Galimybe komentuoti uzsakymus, logotipus, dizaino eskizus, programavimo pasiulymus.
Papildomo turinio prigalvoti galima butu daug. Kad ir svetainių vertinimas, patarimai ir tt.
Scenarijus:
Tinklapio užsakovas spaudzia:
1. Sukurti užsakymą.
2. Pasirinkti pirkimo objekta: logotipas, dizainas, svetaines programavimas. Arba bet kuri objektų rinkinį.
3. Užpildyti forma(breaf'ą) apie logotipą, dizainą, programavimą.
4. Pateikiami tekstai, sitemap'as, kurie bus naudojami kuriant dizaina, programavimą.
5. kainu ribos.
6. kita info
7. Spaudziame sukurti.
8. Laukiame pasiulymu.
9. Visi užsiregistravę kurejai gauna laiškus, kad atejo naujas pasiulymas.
Scenarijus Kurejo:
1. gauname pranesima el.pastu, kad uzsiregistravo naujas klientas.
2. ateiname perskaitome.
3. jei nori logotipo, padarome siunciame eskizus ir kaina.
3.1 Visi mato atsiustus logotipus.
4. jei nori dizaino padarome eskizus, siunciame juos i svetaine ir kaina.
4.1 Visi mato atsiustus dizaino eskizus.
5 Jei reikia programavimo paslaugu, kiekvienas siuncia savo pasiulyma tekstiniu pavidalu ir kaina.
5.1 Visi mato visų pasiulymus.
Uzsakovas pasirenka kureja ir pazymi kuris buvo issirinktas.
Galimybe komentuoti uzsakymus, logotipus, dizaino eskizus, programavimo pasiulymus.
2006-06-04
2006-05-25
Lietuvos vizija po 20 metų
Ekonomika
Lietuva yra ekonomikos stebuklas.
Žmonės
Švietimas
Transportas
Kaip
Valstybinės įstaigos
Mokesčių sutvarkymas
Problemos kilsiančios
Lietuva yra ekonomikos stebuklas.
Žmonės
Švietimas
Transportas
Kaip
Valstybinės įstaigos
Mokesčių sutvarkymas
Problemos kilsiančios
2006-05-22
2006-05-20
2006-05-11
Mokamo mokslo sistema
Vidurinis mokslas turetų būti mokamas, bet kompensuojamas.
Jei žmogus pabaigęs mokyklą, per penkis metus norėtų išvažiuoti gyventi ir dirbti į užsienį, turetų susimokėti už mokslą. Jei neišvažiuoja mokslas kaip ir nemokamas.
Aukštasis mokslas turėtų taip pat būti mokamas. Privaloma būtų imti paskolą, kurią gražinti reiktų po 20 metų. Studentui būtų mokama 500Lt stipendija. Paskolos grąžinimas prasidėtų po 5 metų. Jei žmogus išvažiuoja dirbti ir gyventi į užsienį paskola tūrėtų būti gražinama daug greičiau.
Jei žmogus pabaigęs mokyklą, per penkis metus norėtų išvažiuoti gyventi ir dirbti į užsienį, turetų susimokėti už mokslą. Jei neišvažiuoja mokslas kaip ir nemokamas.
Aukštasis mokslas turėtų taip pat būti mokamas. Privaloma būtų imti paskolą, kurią gražinti reiktų po 20 metų. Studentui būtų mokama 500Lt stipendija. Paskolos grąžinimas prasidėtų po 5 metų. Jei žmogus išvažiuoja dirbti ir gyventi į užsienį paskola tūrėtų būti gražinama daug greičiau.
2006-05-05
2006-04-13
Recommended PHP reading list
Recommended PHP reading list
http://www-128.ibm.com/developerworks/opensource/library/os-php-read/
http://www-128.ibm.com/developerworks/opensource/library/os-php-read/
gražūs dizainų template'ai
gražių dizainų pavyzdžiai
http://www.cssremix.com
http://www.templatemonster.com
http://www.templatica.com/
http://www.cssremix.com
http://www.templatemonster.com
http://www.templatica.com/
domenų formavimas iš žodžių
patiko domenas del.icio.us
deja adu.lt, defau.lt, renau.lt užimti,
dar galima galvoti apie pvz. suve.lt, atka.lt, atpi.lt ir tt.
deja adu.lt, defau.lt, renau.lt užimti,
dar galima galvoti apie pvz. suve.lt, atka.lt, atpi.lt ir tt.
2006-04-12
pardavinėti skaičiavimo galią
pardavinėti "computional power" , t.y. sukurti tinklą kompiuterių, kurie laisvu nuo darbo metu , pvz. isijungus screensaver'iui , atsisiustų užduotis internetu ir suskaičiavę rezultatus juos nusiųstų atgal į užduočių serverį.
Turint pakankamai didelį tokių kompiuterių tinklą, galima pardavinėti skaičiavimo galią...
Turint pakankamai didelį tokių kompiuterių tinklą, galima pardavinėti skaičiavimo galią...
2006-04-11
Turinio valdymo sistemų standartas
Įdėja sukurti turinio valdymo sistemų standartą, kuris leistu įvertinti turinio valdymo sistemos brandos lygmenį. Palengvintų sistemų suderinamumą.
2006-02-28
Idėja: kiekviena aukštoji mokymo įstaiga privalo kontroliuoti mokslo kokybę
Turi egzistuoti savikontrolės organas, kuris kontroliuoja mokymo kokybę. Pasako kodėl konkretus kursas rekalingas/nereikalingas. ir tt.
2005-06-20
2005-05-15
Alkoholio vartojimo prie vairo prevencija
Norint suvaldyti vairavimą išgėrus: reikėtų bausti ne tik tą, kuris vairavo, bet ir visus keleivius, jei keleiviai nepilnamečiai - moka tėvai. Tai pat variantas bausti barus iš kurių išvažiuoja girti piliečiai. Dar variantas bausti sugėrovus, kurie išleidžia girtus į kelią.
Mokesčiai: Automobilių prabangos mokestis
Vis niekaip nesugalvojama, kuo pakeisti naikinamą kelių mokestį. Gal tiesiog įvesti mokesti už automobilį? Jei nori važinėti - mokėk. Per metus ne mažiau 1000Lt. Galėtų netgi pakeisti dalį gyventojų pajamų mokesčio.
2005-05-11
Žalgiris VS Lietuvos rytas
Žalgiris finalinėje serijoje jau antrose rungtynėse triuškina Lietuvos rytą. Niekaip nesuprantu, ar Žalgiris labai prastai sužaidė 2-ame Eurolygos etape, ar Rytas iššoko aukščiau bambos Uleb taurėje? Gal šiaip išsikvėpė?
Klausimas: Kokia mokesčių sistema yra geriausia?
Kokia mokesčių sistema yra geriausia?
Tikriausiai reikia pasirinkti kriterijus, pagal ką vertinsime mokesčių sistemos gerumą.
Dabar Lietuvoje yra daugmaž subalansuota mokesčių sistema.
Bet gal geresnė būtų verslui palanki mokesčių sistema.
Kokia mokesčių sistema turėtų būti, kad ji būtų palanki verslui?
Dar idėja: mokesčius reguliuoti taip, kad ir vilkas būtų sotus ir avis saugios:)
Tikriausiai reikia pasirinkti kriterijus, pagal ką vertinsime mokesčių sistemos gerumą.
Dabar Lietuvoje yra daugmaž subalansuota mokesčių sistema.
Bet gal geresnė būtų verslui palanki mokesčių sistema.
Kokia mokesčių sistema turėtų būti, kad ji būtų palanki verslui?
Dar idėja: mokesčius reguliuoti taip, kad ir vilkas būtų sotus ir avis saugios:)
2005-04-27
Vizija: Verslo struktūra
Lietuvoje didžiausią BVP ir eksporto dalį sudaro mažai pelno atnešantys produktai. Pvz. Žemės ūkis. Čia neseniai girdėjau kažkokios ES komisijos ataskaitą, kurioje Lietuva palyginta su atrodo siūvėjų kraštu. Ir tai tiesa.
Kaip padidinti verslo pelningumą? Reikia finansinių skatinimų. Galėtų pvz. sumažintinti pelno mokesčio tarifą toms įmonėms, kurios savo darbuotojams sumoka min kažkokį atlyginimą, pvz. dabar galėtų būti 3000 Lt. Aišku reikia skaičiuoti, kiek tai atneš naudos, bet paskata tikrai būtų didelė.
Kaip padidinti verslo pelningumą? Reikia finansinių skatinimų. Galėtų pvz. sumažintinti pelno mokesčio tarifą toms įmonėms, kurios savo darbuotojams sumoka min kažkokį atlyginimą, pvz. dabar galėtų būti 3000 Lt. Aišku reikia skaičiuoti, kiek tai atneš naudos, bet paskata tikrai būtų didelė.
2005-04-26
Vizija: transporto sistema
Vakar vėl rodė baisią avariją. Žuvo 6 žmonės. Didelis greitis ir nesudužęs degtinės butelis.
Avarijos vyks tol, kol važiavimo prozese įtaką darys žmogiškasis faktorius. Pašalinus žmogų iš šio proceso avarijų turėtų sumažėti. Arba bent jau jas galima būtų kontroliuoti.
Daugelyje SF filmų transporto sistemos jau nebepriklauso nuo žmonių.
Avarijos vyks tol, kol važiavimo prozese įtaką darys žmogiškasis faktorius. Pašalinus žmogų iš šio proceso avarijų turėtų sumažėti. Arba bent jau jas galima būtų kontroliuoti.
Daugelyje SF filmų transporto sistemos jau nebepriklauso nuo žmonių.
2005-04-22
Idėja: pensijų reforma
Lietuvoje šiuo metu egzistuoja nemažai socialinių problemų: mažas gimstamumas, darbingų žmonių emigracija, atlyginimo mokėjimas vokeliuose (tai sukelia kitą problemą – mažas pensijas).
Kaip šias problemas išspręsti vienu ėjimu?
Atsakymas - gerai apgalvotapensijų reforma. Jos esmė: leisti dirbantiesiems mokėti pensijas savo tėvams, seneliams. T.y. suteikti galimybę žmogui dalį savo sodrai sumokamų pinigų nukreipti tiesiai į savo tėvo, motinos (pensininkų) sąskaitą. Ši sistema būtų savanoriška ir jei žmogus vaikų neturi, arba vaikai mažai uždirba, būtų gaunama įprasta pensija.
Ką mes iš to gauname:
- Kuo daugiau vaikų žmogus susilaukė, tuo didesnė pensija jo laukia.(Darytų įtaką dabartinėms kartoms, kurie galvoja apie 1 vaiką.)
- Sumažintų darbingų žmonių emigraciją, nes jie jaustųsi atsakingi užsavo pensininkus tėvus.
- Praskaidrintų sodros įmokas – sumažintų mokėjimus vokeliais(mokėjimas į bendrą kasą – jausmas panašus kaip pinigų išmetimas įbalą ).
Kaip šias problemas išspręsti vienu ėjimu?
Atsakymas - gerai apgalvotapensijų reforma. Jos esmė: leisti dirbantiesiems mokėti pensijas savo tėvams, seneliams. T.y. suteikti galimybę žmogui dalį savo sodrai sumokamų pinigų nukreipti tiesiai į savo tėvo, motinos (pensininkų) sąskaitą. Ši sistema būtų savanoriška ir jei žmogus vaikų neturi, arba vaikai mažai uždirba, būtų gaunama įprasta pensija.
Ką mes iš to gauname:
- Kuo daugiau vaikų žmogus susilaukė, tuo didesnė pensija jo laukia.(Darytų įtaką dabartinėms kartoms, kurie galvoja apie 1 vaiką.)
- Sumažintų darbingų žmonių emigraciją, nes jie jaustųsi atsakingi užsavo pensininkus tėvus.
- Praskaidrintų sodros įmokas – sumažintų mokėjimus vokeliais(mokėjimas į bendrą kasą – jausmas panašus kaip pinigų išmetimas įbalą ).
Delfi straipsnis
KAM karo prievolės Molėtų skyriuje - nemalonus elgesys
http://www.delfi.lt/news/daily/voxpopuli/article.php?id=6219549
Tai štai. Prieš kelias dienas gavau šaukimą atvykti į Karo prievolės administravimo tarnybos Molėtų skyrių - "dokumentų patikslinimui". Suprask - pristatyk pažymą, kad mokaisi. Norėdamas universitete gauti pažymą, turi turėti šauktinio bilieto numerį. Numerio niekur nerandu. Skambinu į Molėtus, kad pasiklausčiau.
Istorija
Paskambinu. Prisistatau. Paaiškinu ko noriu. Ir prasideda. "Tai ką, aš čia kiekvienam aiškinsiu, koks jo šauktinio numeris? Susirask ir pasižiūrėk", - šaukte šaukia balsas kitame laido gale.
Aš sakau, kad atvykti negalėsiu, nes dirbu ir man nėra kada važinėti. Prašau nurodyti numerį, kuriuo būtų galima nusiųsti tą pažymą. "Neatvyksi, policija atvesdins", - grasindamas ir su pasitenkinimu atrėžia balsas kitame ragelio gale.
Pamąstymai Nr.1
Šitokios nepagarbos žmogui jau seniai nebuvau matęs. Žvėris, o ne žmogus. Mažų mažiausiai, tokį reiktų leisti į atsargą. Kitoje šalyje tokį žmogų tiesiog apskųsčiau teismui už psichologinį smurtą.
Manęs grasinimai jau negąsdina, bet įsivaizduokite, kaip jaustųsi pas tokį asmenį į kabinetą pirmą kartą papuolę aštuoniolikmečiai?.. Kokią galima ugdyti pagarbą Lietuvai ar kariuomenei, jei tokie žmonės dirba šioje sistemoje?
Pamąstymai Nr.2
Kodėl apskritai žmonės turi kiekvienais metais "žaisti" su šitomis pažymomis? Jei žmogus mokosi universitete - tai 99 proc., kad jis ras ir kitų užsiėmimų, kaip kad metus laiko laukuose su mediniu pagaliu šėlti.
Manau, kad jei žmogus nenori eiti į armiją, tai ir neis. Bandys kokią nors ligą "sufabrikuoti" ar į užsienį laimės ieškoti patrauks. Jei trūksta žmonių, norinčių eiti į armiją, manyčiau, blogai veikia ministerijos viešųjų ryšių sistema.
Jei jau taip norima išlaikyti vadinamąją šauktinių sistemą, būtina sudominti, vilioti, pritraukti, o ne naudojant prievartą ne tik žaloti žmonių psichiką, bet ir šitaip kenkti pačiai valstybei. Sistemą reiktų keisti.
Pamąstymai Nr.3
Kodėl Lietuvoje taip ilgai šnekama apie profesionalią kariuomenę, išsakomos visos vadinamosios šauktinių kariuomenės negerovės, o reikalai, atrodo, nejuda nė iš vietos? Sakoma, kad ateityje kariuomenė Lietuvoje bus profesionali, o ko reikia, kad ji taptų tokia jau šiandien? Pinigų? Man atrodo, kad trūksta valios. Tiesiog koncentruojamasi ties kitais projektais, o ši reforma palaidota stalčiuose.
Kada gi pasikeis padėtis?
http://www.delfi.lt/news/daily/voxpopuli/article.php?id=6219549
Tai štai. Prieš kelias dienas gavau šaukimą atvykti į Karo prievolės administravimo tarnybos Molėtų skyrių - "dokumentų patikslinimui". Suprask - pristatyk pažymą, kad mokaisi. Norėdamas universitete gauti pažymą, turi turėti šauktinio bilieto numerį. Numerio niekur nerandu. Skambinu į Molėtus, kad pasiklausčiau.
Istorija
Paskambinu. Prisistatau. Paaiškinu ko noriu. Ir prasideda. "Tai ką, aš čia kiekvienam aiškinsiu, koks jo šauktinio numeris? Susirask ir pasižiūrėk", - šaukte šaukia balsas kitame laido gale.
Aš sakau, kad atvykti negalėsiu, nes dirbu ir man nėra kada važinėti. Prašau nurodyti numerį, kuriuo būtų galima nusiųsti tą pažymą. "Neatvyksi, policija atvesdins", - grasindamas ir su pasitenkinimu atrėžia balsas kitame ragelio gale.
Pamąstymai Nr.1
Šitokios nepagarbos žmogui jau seniai nebuvau matęs. Žvėris, o ne žmogus. Mažų mažiausiai, tokį reiktų leisti į atsargą. Kitoje šalyje tokį žmogų tiesiog apskųsčiau teismui už psichologinį smurtą.
Manęs grasinimai jau negąsdina, bet įsivaizduokite, kaip jaustųsi pas tokį asmenį į kabinetą pirmą kartą papuolę aštuoniolikmečiai?.. Kokią galima ugdyti pagarbą Lietuvai ar kariuomenei, jei tokie žmonės dirba šioje sistemoje?
Pamąstymai Nr.2
Kodėl apskritai žmonės turi kiekvienais metais "žaisti" su šitomis pažymomis? Jei žmogus mokosi universitete - tai 99 proc., kad jis ras ir kitų užsiėmimų, kaip kad metus laiko laukuose su mediniu pagaliu šėlti.
Manau, kad jei žmogus nenori eiti į armiją, tai ir neis. Bandys kokią nors ligą "sufabrikuoti" ar į užsienį laimės ieškoti patrauks. Jei trūksta žmonių, norinčių eiti į armiją, manyčiau, blogai veikia ministerijos viešųjų ryšių sistema.
Jei jau taip norima išlaikyti vadinamąją šauktinių sistemą, būtina sudominti, vilioti, pritraukti, o ne naudojant prievartą ne tik žaloti žmonių psichiką, bet ir šitaip kenkti pačiai valstybei. Sistemą reiktų keisti.
Pamąstymai Nr.3
Kodėl Lietuvoje taip ilgai šnekama apie profesionalią kariuomenę, išsakomos visos vadinamosios šauktinių kariuomenės negerovės, o reikalai, atrodo, nejuda nė iš vietos? Sakoma, kad ateityje kariuomenė Lietuvoje bus profesionali, o ko reikia, kad ji taptų tokia jau šiandien? Pinigų? Man atrodo, kad trūksta valios. Tiesiog koncentruojamasi ties kitais projektais, o ši reforma palaidota stalčiuose.
Kada gi pasikeis padėtis?
Mokesčiai: Alkoholio ir tabako akcizas
Alkoholio ir tabako akcizą reikėtų didinti. (Aišku atsižvelgiant į kontrabandos santikį.) Šiaip ir problemų mažiau būtų dėl alkoholio vartojimo. Šustauskas didvyris 3.4 įpūtė po avarijos. Kažkaip gyvenimas gerėja, o alkoholis nebrangsta. Netvarka.
Galėtų iš viso kaip Skandinavijoje tik savaitgaliais pardavinėti.
Tikriausiai dabar negali akcizo didint vyriausybė, kad nevyršytų 3 procentų Infliacijos limito, kuris turi būti neviršytas, kad galima būtų įsivesti Eurą.
Galėtų iš viso kaip Skandinavijoje tik savaitgaliais pardavinėti.
Tikriausiai dabar negali akcizo didint vyriausybė, kad nevyršytų 3 procentų Infliacijos limito, kuris turi būti neviršytas, kad galima būtų įsivesti Eurą.
Idėja: Aukštojo mokslo sistema
Idėjos esmė: reikia kažkaip susieti aukštojo mokslo sistemą su darbo rinka.
Problema: dabar ruošiami specialistai tiksliai nežinant kur jie dirbs. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Žmonės pabaigę aukštąjį ir nerasdami normalaus darbo greit išvažiuoja į užsienį.
Sprendimas galėtų būti toks: jei studentas nenori mokėti už mokslą, jis privalo susirasti darbdavį, kuris mokėtų už jo mokslą. Mokestis galėtų būti nuskaičiuojamas nuo darbdavio mokamų mokesčių.
Dar darbdavys galėtų įtakoti mokymo programą , bei jos turinį. Užtikrindamas, kad tas turinys atitinka jo reikalavimus. Taip dingtų iš universitetų kursai, kurie reikalingi tik tam, kad kažkokiam nupezusiam profesoriui išlaikyti darbo vietą. Pagerėtų mokslo kokybė.
Problema: dabar ruošiami specialistai tiksliai nežinant kur jie dirbs. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Žmonės pabaigę aukštąjį ir nerasdami normalaus darbo greit išvažiuoja į užsienį.
Sprendimas galėtų būti toks: jei studentas nenori mokėti už mokslą, jis privalo susirasti darbdavį, kuris mokėtų už jo mokslą. Mokestis galėtų būti nuskaičiuojamas nuo darbdavio mokamų mokesčių.
Dar darbdavys galėtų įtakoti mokymo programą , bei jos turinį. Užtikrindamas, kad tas turinys atitinka jo reikalavimus. Taip dingtų iš universitetų kursai, kurie reikalingi tik tam, kad kažkokiam nupezusiam profesoriui išlaikyti darbo vietą. Pagerėtų mokslo kokybė.
2005-04-21
Idėja: Fake failai
Kilo nebloga idėja: dažnai iš P2P tinklų tenka atsisiųsti fake filmų, ir tt. Idėja į tokį fake content dėti turinį , kurį turėtų pamatyti kuo daugiau žmonių. Pavyzdžiui reklamas ir pan.
2005-04-20
Vizija: Švietimas
Neseniai turėjau progos žiūrėti prezentaciją, kuri mane sužavėjo savo pateikimo būdu. Pačios prezentacijos langas buvo padalintas į dvi dalis. Vienoje buvo pateikiama grafinė informacija ir teksto apibendrinimai. Antrojoje buvo pateikiamas tekstas. Tas tekstas buvo įgarsintas. Panašiai kaip karaoke. Ėjo žymeklis per tektą. Žodžiu, kai ta pati informacija pateikiama keliomis informacijos perdavimo priemonėmis, labai padidėja tos informacijos įsisavinimas.
Galėtų mokyklose ir universitetuose įvesti privalomą visų mokslų tokių prezentaciją pateikimą besimokantiems. Būtų Super.
Dabar daug šnekama apie švietimo reformą, bet atrodo, kad nelabai suprantama kas yra blogai. Kai nesupranta kas yra blogai, neįmanoma spręsti jokių problemų. Tik pinigus už nieką gauna ir tiek. Ir vaidinama, kad dirbama.
Galėtų mokyklose ir universitetuose įvesti privalomą visų mokslų tokių prezentaciją pateikimą besimokantiems. Būtų Super.
Dabar daug šnekama apie švietimo reformą, bet atrodo, kad nelabai suprantama kas yra blogai. Kai nesupranta kas yra blogai, neįmanoma spręsti jokių problemų. Tik pinigus už nieką gauna ir tiek. Ir vaidinama, kad dirbama.
Rytas jau Eurolygoje
Vakar sunkiau nei tikėjausi pavyko graikus nukenksmint. Nors Rytas 3 kėlinius žaidė puikiai, ketvirmajame vos sau neprisidarė bėdos. Na bet pergalė yra pergalė. 2 LT klubai Eurolygoje. Smagu.
Labai nesisekė Nesby. Taškus baudomis rinko.
Labai nesisekė Nesby. Taškus baudomis rinko.
2005-04-19
Lietuvos rytas
Šiandien Lietuvos Rytas turėtų patekti į Eurolygą. Jei nepateks bus visuotinis nusivilimas. Toks visuotinis spaudimas gali pakenkti, bet komanda privalo šiandien laimėti.
Labai keistai skamba "Lietuvos rytas" ir "Eurolyga".
Iki šiol Eurolyga asociavosi tik su Žalgiriu, na tikiuosi nuo šiandien ir su "Lietuvos rytu".
Labai keistai skamba "Lietuvos rytas" ir "Eurolyga".
Iki šiol Eurolyga asociavosi tik su Žalgiriu, na tikiuosi nuo šiandien ir su "Lietuvos rytu".
Griuva koalicija
Šiandien turėtų atsistatydinti A.Butkevičius, finansų ministras, dėl nesutarimų dėl mokesčių reformos su koalicijos patneriais. Ta proga apie mokesčius. Nesuprantu, kam reikalingas tas Solidarumo Mokestis. O dar nori jį įvesti nuo apyvartos, taip prieštaraudami Europos Sąjungos direktyvai. Jau ir taip vyriausybė teisiasi su policininkais, tai dabar dar betrūko, kad ir su visais verslininkais teistųsi.
Dar prieš savaitę žiauriai supykdė pranešimas, kad Brazauskas didina valdininkų armiją. Ir taip, kai pašneki su pažystamais, dirbančiais valstybinėse įstaigose, visi per dienas nieko neveikia. Visą valdininkų armiją išlaiko verslininkai, o juos dar nori naujais mokesčiais apkrauti.
O dar vyriausybė deklaruoja paramą verslui. Tikriausiai čia tik žodžiai.
Dar prieš savaitę žiauriai supykdė pranešimas, kad Brazauskas didina valdininkų armiją. Ir taip, kai pašneki su pažystamais, dirbančiais valstybinėse įstaigose, visi per dienas nieko neveikia. Visą valdininkų armiją išlaiko verslininkai, o juos dar nori naujais mokesčiais apkrauti.
O dar vyriausybė deklaruoja paramą verslui. Tikriausiai čia tik žodžiai.